Jo pirmi, 1982 - 1986 metais sukurti Bagi automobiliai kaip tik turėjo šios mašinėlės variklį bei kitus mazgus.
Savo sodyboje Prienų r. tarp daugybės automobilių stovi ir penki „zapukai". Kai kurie iš jų jau neatpažįstamai perdaryti bei rekonstruoti. Vienas iš jų - su įmontuotu ir forsuotu VAZ varikliu. Jau yra paruoštas mini ralio varžyboms, kitas - perdarytas į dvivietį bagi, su kuriuo Rimas žada duoti pasivažinėti visiems norintiems. Pats brangiausias, įdėto laiko ir lėšų prasme - trivietis visureigis, su kuriuo Rimas beveik kas savaitgalį išvažiuoja pasivažinėti laukų ar miškų keliukais.
Dar būdamas moksleiviu, 1968 m. jis pirmą kartą iš arti pamatė, bei atidžiai ir ilgai apžiūrinėjo į svečius atvykusio jo giminaičio Stasio Brundzos sportinį, ralio automobilį M-412 „Moskvič", pagamintą prie Uralo kalnų tolimame Iževsko mieste. Viduje sumontuoti saugos lankai, galybė šturmano prietaisų, o ypač forsuoto variklio riaumojimas, visam gyvenimui sužavėjo ir pakerėjo jauno vaikinuko sielą.
Dar besimokant buvusiame Kauno politechnikume, atsirado galimybė tiesiogiai prisidėti prie sportinių automobilių ruošimo ralio varžyboms. Vėliau jau gavo ir pirmąjį, visų lenktynininkų sportinės karjeros pradžios mini automobiliuką- kartingą.
Ir tik 1972 m. išsipildė tiek laukta ir puoselėta svajonė - tuometinio Auto - moto klubo vadovai patikėjo jam jau seną ir gerokai palamdytą, tikrą sportinį „zaporožietį" (ZAZ 966)( tais laikais, keletas jų startuodavo tuometiniame Lietuvos rali čempionate).
Kiek sugebėjo pats, kiek padėjo vyresni draugai, sutvarkė jį ir po keleto savaičių jau iki užsimiršimo, sukdavo ratus buvusiame erdviame kieme. Deja, pirmas išvažiavimas į tuo metu Kaune populiarias sprinto, bei pakilimo į kalną varžybas, nebuvo sėkmingas. Dar neturėdamas pakankamai vairavimo įgūdžių, per treniruotę, viename iš posūkių automobilis apsisuko ir atbulas atsitrenkė į cementinę tvorą...
Po metų Rimas jau kaip šturmanas startavo kelėtoje mėgėjiškų ralių. Itin sėkmingas buvo 1974 m. vykęs automėgėjų ralio Lietuvos čempionato I etapas. Su savo draugu Egidijum Paulausku, nugvelbę tėvo žiguliuką, savo automobilių klasėje jie buvo pirmi, o absoliučioje įskaitoje - treti. Be to jie buvo patys jauniausi varžybių dalyviai.
Tų pačių metų vėlyvą rudenį, teko išeiti tarnauti į buvusią Tarybinę armiją. Jau turėdamas I automobilių sporto atskyrį, draugų bei savo užsispyrimo dėka, Rimas išvyko į garsųjį Maskvos armijos sporto klubą (CSKA). Daugiausiai tekdavo dirbti ruošiant sportinius automobilius ralio bei kroso varžyboms, teko ir pačiam, kaip šturmanui, startuoti keliuose Maskvoje organizuotose ralio varžybose.
Grįžęs po tarnybos labai troško įsigyti savo nuosavą automobilį. Už tėvų sutaupytus pinigus Rimas nusipirko, tais laikais pigiausią automobilį ZAZ - 965 „kupriuką".
Prasidėjo kelionės į Ukrainos miestus Kijevą bei Zaporožę - labai jau traukė nuoširdūs to krašto žmonės, o ypač gražuolės merginos. Po tokių ilgų kelionių gan dažnai gesdavo nepatikimas automobilio variklis. Lietuvoje tuo metų jau važinėjo keletas „kupriukų", kuriuose buvo įmontuotas „Škoda" automobilio variklis. Ilgai nesvarstęs ir jis pakeitė savo automobilio „širdį" į galingą ir patikimą variklį. Važinėti tapo daug smagiau, linksma buvo žiūrėti į nustebusius kitų vairuotojų žvilgsnius, kai „zapukas" taip greitai spurtuodavo nuo šviesoforo žalio signalo.
Bet noras aktyviai sportuoti, niekada neapleido Rimo širdies. Vienos iš kelionių metu Zaporožės mieste jis pirmą kartą pamatė Bagi automobilių lenktynes. Užsidegė ir jis šia aistra, tuo labiau, kad finansiškai tai nebuvo labai brangu. Pirmiausiai reikėjo pasigaminti bagi automobilį. Padedant tuometiniam Prienų ATI, viršininkui Danieliui Mažeikiui, 1982m. anksti pavasarį prasidėjo automobilio konstravimo darbai, o jau rudenį - su savo sukurtu bagiu, jis dalyvavo pirmajame Lietuvos bagi kroso čempionate ir užėmė I vietą.
Rimo Brundzos sportinėje biografijoje yra iškovoti trys Lietuvos čempionato aukso medaliai, du kartus jis yra tapęs Pabaltijo respublikų bagi čempionu ir prizininku. Pirmasis iš lietuvių šios sporto šakos atstovų yra pelnęs „TSRS sporto meistro" vardą.
Jau perkopęs per penkiasdešimt metų, nepraradęs jaunatviško ryžto ir žemaitiško užsispyrimo, Rimas dar pilnas idėjų ir nerealizuotų planų. Tik neseniai ženkliai pagerėjus jo finansiniai padėčiai atsirado galimybė po trisdešimt penkerių metų! pertraukos vėl sėsti prie sportinio „zapuko" vairo... ir dalyvauti veteranų autoralio varžybose...
[Submitted by dance]